- ryto
- 1 rytó adv. K, I, J, rytõ; N žr. rytoj: Galėsi pareiti rytõ numie Trk. Teip sakė, a rytõ duos tus miltus, a pirmadienė[je] Žeml. Šituos dabar valgyk, o tuos pasilik an[t] rytõ Mrj. Rytó pietums kad būtų kisieliaus! Žgč. Neberašyk, ką čia rašai patamsy – rytó parašysi Mžš. Rytõ vakare plunksnas plėšysim KzR. Tai sakau: rytó dienos jau nesulauks LKT199(Grl). Nebaugu būtų i mirti, ka žinotum ryto vėl atsikelsiąs LTR(Vdk). Šiandien alų gersim, ryto iškeliausim į Vengrųjų žemę Sch13. Ryto šventa JV4. Ryto da[r] graudžiaus verksi, ryto graudžiaus raudosi JV655. Tai tu rytó atnešk man vištas, ką žadėjai LB212. O ryto rytelį užtekės saulelė, nuims tave nu galvelės StnD15. Ryto pat pasidarysiu turtingas Blv. ^ Ne vakar buvai, ne ryto ateisi Sln. Kas man šiandien, tai tau ryto Sch97(B). Tas bus ryto po pietų LTR(J.Jabl). Jei ne šiandie, tai rytõ, jei ne ryt, tai subato KzR. Geriau ryto, negu niekada LTR(Jnš).
Dictionary of the Lithuanian Language.